2025 birželio 10 d. NAMŲ ŪKIO fakulteto išvyka prie KURŠIŲ marių.
Nors vakarykščiai oras buvo nepalankus ekskursijai, rytas mus nudžiugino – buvo saulėta ir gražu. Ir taip, džiugiai nusiteikę, išvykome… Pirmiausiai pasiekėme Aukštumalės pelkynus. Nedaug čia kas iš mūsų buvo čia buvę, tai tikrai ėjom plačiai ištempę akis ir ausis. Šitoks grožis, kiek garsų, kiek kvapų…Tikrai savitas ir nepakartojamas šio pasaulyje pripažinto pelkyno grožis, prieglobstis itin retiems augalams ir gyvūnams, dabar siekiantis 2500 ha. Ši aukštapelkė laikoma pasaulio pelkėtyros lopšiu. Kūlgrinda vingiuojantis pažintinis takas buvo nutiestas dar 18 a. ir jungė keletą, dabar jau nebeegzistuojančių, pelkinių kaimų. Šiandien takas vilioja smaragdinėmis pelkių ežerėlių akimis, raustančių spanguolių kereliais, kreivomis nykštukinėmis pušelėmis, vaivorų nuostabiais žiedais ir paslaptingomis paukščių giesmėmis…Tako ilgis virš kilometro, bet tikrai nepavargom, buvo nuostabus relaksas! Kas nebuvot, būtinai apsilankykite.
Tolesnė stotelė – Mingė! Čia apsilankėme svetingoje kapitono J. Gečo sodyboje, kuris su sūnum mus supažindino su savo kaimeliu…O pažindinomės plaukdami Minija laivu. Mingė – tai žvejų kaimas, išsidėstęs abipus Minijos. Žiemą, sako, čia lieka gyventi kokie penki žmonės, bet vasarą čia verda gyvenimas! Plaukėme ir grožėjomės puikia panorama, boluojančiais vandens lelijų plotais, gulbių su gulbiukais pulkais, skraidančiais vanagais…Skrodėme Kniaupo įlanka – Kuršių marių dalim, kuri pasižymi didžiausia paukščių perykla ir yra gausiai apaugusi nendrėmis, meldais, lūgnėmis ir kitais retais vandens augalais. Grožėjomės plačia Nemuno deltos panorama, kvėpavome gaiviu oru, bendravome…O ponas J. Gečas plačiai apie viską pasakojo … ir ne tik…” src=”blob:https://www.plungespspc.lt/ce88d8cf-c746-4039-a8fd-d96c7f6d35a1″ alt=”😊” class=”Apple-web-attachment Singleton” style=”opacity: 1;”> Po 2 valandų, maloniai praleistų SIELYJE, grįžome į sodybą. O ten mūsų laukė žuvienė, rūkyta žuvis, žodžiu, pietūs! Buvo nepaprastai skanu ir sotu. Ačiū šeimininkėms!
Pasisotinę patraukėme toliau…Pasiekėme Dreverną, kur mūsų jau laukė puikioji gidė Lina. Ji plačiai papasakojo apie šį unikalų žvejų kaimelį, įsikūrusį apie 1253 metus. Kaimelis buvo žinomas įvairiais laikotarpiais, turi įdomią istorinę praeitį. Ypač jo vardą garsino Kuršmarių laivų statytojas J. Gižas, kurio etnografinėje sodyboje ir lankėmės. Kaimelis yra išlaikęs pamario žvejų kaimo struktūrą, kurį garsina dar ir karaliaus Vilhelmo kanalas, kuriuo savo laiku iš Nemuno laivai patekdavo į Klaipėdą. Pasivaikščiojome, apžiūrėjome, kai kas lipo ir į 15 m. apžvalgos bokštą, iš kurio atsiskleidė nuostabi panorama. Tiesa, mums besigėrint mariomis, parplaukė į uostą senovinis laivas – kurėnas. Gražu buvo žiūrėti!
Atsisveikinę su spėjusia su mumis susidraugauti gide Lina, patraukėme dar į Svencelę – jėgos aitvarų kaituotųjų Meką. Svencelė yra 2 km. į pietvakarius nuo Drevernos, tai ilgai netrukom nuvažiuoti. Dabar tai moderni gyvenvietė, įsikūrusi Kuršių marių pakrantėje ir gamtos draustinių apsupty… Tai reikia pamatyti savo akimis… Tikrai visiems padarė įspūdį.
Puiki ekskursija, puiki nuotaika… Dėkingi savo dekanei Olgai Augustinavičienei, kuri tikrai įdėjo daug darbo ir širdies, kad viskas būtų taip, kaip buvo…Ačiū, Olga!!! ” ❤”Dėkojame ir nuostabiam vairuotojui, kuris žino visus kelius ir keliukus ir saugiai mus vežiojo ! Manau, kad ekskursija visiems patiko, bent jau taip matėsi iš veidų, atsipalaidavimo, juoko…
Tai iki naujų mokslo metų, draugeliai! Nesirkit, semkitės per vasarą jėgų, kad rudenį vėl kibtume į mokslus !!!
Užrašė ir fotografavo seniūnė Birutė Bielinienė
