 |
 |
Plungės paslaugų ir švietimo pagalbos centras nuo 2025 m. birželio 1 d. sėkmingai įgyvendino Erasmus+ projektą „Ekologinis senjorų švietimas ir tvarumo skatinimas“ (projekto Nr. 2025-1-LT01-KA122-ADU-000031345).
Projekto veiklos buvo skirtos stiprinti vyresnio amžiaus žmonių ekologinį sąmoningumą, skatinti tvarius įpročius ir dalytis praktiniais patarimais, kaip kiekvienas gali prisidėti prie aplinkos išsaugojimo. Ši iniciatyva į miestą atnešė ne tik naujų žinių, bet ir realių pokyčių. Per dvylika mėnesių senjorai dalyvavo daugiau nei keliolikoje edukacijų, kūrybinių dirbtuvių, tarptautinių mobilumų ir bendruomeninių iniciatyvų, o svarbiausia – patys tapo tvarumo idėjų skleidėjais. Projektas prasidėjo paskaitomis apie tvarumą, žiedinę ekonomiką ir atsakingą vartojimą. Senjorai mokėsi rūšiuoti atliekas, susipažino su perdirbimo sistema ir aiškinosi būdus, kaip kasdien taupyti energiją. Lektoriai nuolat pabrėždavo, kad net maži pokyčiai gali turėti didelę reikšmę, o dalyviai šiuos žodžius pavertė realiais veiksmais.
Vienas ryškiausių projekto akcentų buvo tarptautiniai mobilumai į Krokuva ir Liepoja. Lenkijoje senjorai kūrė koliažus iš antrinių žaliavų, diskutavo su vietos bendruomene, dalyvavo žygiuose gamtoje ir stebėjo, kaip paukščiai lizdams naudoja žmonių paliktas atliekas. Latvijoje jie gamino natūralią kosmetiką, lankėsi sąvartyne, susipažino su daiktų pakartotinio panaudojimo praktika ir prisidėjo prie gamtos teritorijų tvarkymo. Šios patirtys ne tik praplėtė akiratį, bet ir sustiprino tarpkultūrinį ryšį.
Ne mažiau įspūdžių suteikė edukacinė kelionė į Mokslo sala, kur senjorai tyrinėjo žmogaus, gamtos ir technologijų ryšį. Interaktyvios ekspozicijos paskatino diskusijas apie tvarų gyvenimo būdą ir atsakomybę už aplinką. Projektas apėmė ir kartų bendradarbiavimą – į veiklas buvo įtraukti patys mažiausieji. Kartu su Plungės lopšelis-darželis „Saulutė“ vaikais organizuotos kūrybinės dirbtuvės iš perdirbamų medžiagų, ekologinės akcijos ir medelių sodinimas. Šios iniciatyvos tapo gyvu kartų dialogu: senjorai dalijosi patirtimi, o vaikai – savo smalsumu ir kūrybiškumu.
Pasibaigus projektui, dalyviai vieningai teigė, kad šios veiklos pakeitė jų kasdienybę. Dauguma pradėjo rūšiuoti atliekas, atsisakė perteklinio vartojimo, atrado tvarių alternatyvų ir aktyviau įsitraukė į bendruomenės gyvenimą. Tai nebuvo tik projektas – tai tapo kelione, pakeitusia požiūrį į tvarų ir sąmoningą gyvenimą.
