2025 m. vasario 21 d. Pasaulio pažinimo fakulteto studentai susirinko į paskaitą „Ieva Simonaitytė – Mažosios Lietuvos moteris“. Lektorė Živilė Žmijauskienė, Priekulės Ievos Simonaitytės memorialinio muziejaus vadovė, papasakojo apie rašytojos gyvenimą, jos sunkią vaikystę ir jaunystę.
Ieva Simonaitytė gimė 1897 m. sausio 23 d. Vanagų bažnytkaimyje, Klaipėdos apskrityje. Jos vaikystė buvo labai sunki, ir ją skaityti bei rašyti išmokė mama. Dėl ligos mergaitei teko ilgai gulėti ligoninėse, tačiau ji niekada neprarado noro mokytis. Skaitė laikraščius ir Bibliją gotikiniu šriftu, kol vėliau atsirado lotyniškos raidės.
Jaunystėje, norėdama pragyventi, gavusi dovanų siuvimo mašiną, ji ėmėsi siuvėjos amato. Ieva buvo kategoriška moteris, aštraus ir skaidraus proto, ir niekada nebijodavo atvirai išsakyti savo nuomonę. Per savo gyvenimą ji pragyveno du pasaulinius karus, o jaunystėje paskyrė daug laiko skaitymui, kas formavo jos vizijas ir kūrybą.
Pirmasis jos romanas „Aukštųjų Šimonių likimas“ buvo išleistas 1935 m. Po metų ji gavo aukščiausią apdovanojimą Lietuvoje – valstybinę premiją, o 1958 m. buvo apdovanota pirmąja Lietuvos SSR valstybine premija už romaną „Vilius Karalius“. Nuo 1963 m. iki mirties ji gyveno Vilniuje ir buvo palaidota Antakalnio kapinėse. Priekulėje, kur anksčiau buvo jos vasarnamis, įkurtas muziejus, kuriame galima susipažinti su rašytojos kūryba ir autentiškais daiktais.
Paskaita buvo labai įdomi ir suteikė studentams galimybę sužinoti daug naujų dalykų apie gerbiamos rašytojos gyvenimą.
Pasaulio pažinimo fakulteto dekanė Genutė Kuzavienė
